Konstitucinį Teismą pasiekė prašymas ištirti ar toks reguliavimas, kai darbo ginčų komisijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos asmenims nėra priteisiamos, atitinka Konstitucijos 30 straipsnio, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, pagal kuriuos, pareiškėjo manymu, asmeniui padaryta žala, įskaitant procesinio pobūdžio nuostolius, susijusius su pažeistos teisės gynimu, turėtų būti teisingai atlyginta.
Paprastai tariant, buvo sprendžiama, ar tai, kad darbo ginčų komisijoje ginčas nagrinėjamas nemokamai ir advokato išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atrodytų logiška, jei žmogus laimėjo bylą – kodėl jis negali atgauti sumokėtų pinigų advokatui? Juk Konstitucija sako, kad jei kažkam padaryta žala, įstatymai turi užtikrinti jos atlyginimą. Tačiau Konstitucinis Teismas pažvelgė į situaciją plačiau ir iš esmės pasisakė, kad darbo teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl jei darbuotojas žinotų, kad pralaimėjęs bylą jis turės sumokėti ne tik savo, bet ir darbdavio advokato išlaidas, daugelis greičiausiai įvertindami rizikas net neinicijuotų darbo ginčo.
Todėl Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog „<…> siekiant greitai ir ekonomiškai išnagrinėti darbo ginčą, rasti abi puses tenkinantį ir darbo santykį išsaugantį kompromisą, nustatytas toks darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo modelis, kuris sudaro prielaidas tokį ginčą išspręsti trišaliu socialinės partnerystės pagrindu sudarytoje (komisijos narių teisėmis dalyvaujant nešališkiems profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams) ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoje darbo ginčų komisijoje, t. y. darbo ginčai nagrinėjami nemokamai (kaip antai nėra nustatytas žyminis mokestis), prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turiniui yra keliami tik būtini reikalavimai, o esant poreikiui darbo ginčo komisijos pirmininkas savo iniciatyva papildomus reikalingus dokumentus išsireikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų, nustatytas imperatyvus ginčų išnagrinėjimo terminas užtikrina, kad ginčai būtų sprendžiami operatyviai ir koncentruotai, be to, darbo ginčų komisija, prieš pradėdama nagrinėti ginčą, iš esmės turi prievolę padėti šalims pasiekti taikų susitarimą; tokiu darbo ginčų dėl teisės sprendimo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas nemokamam, efektyviam, nešališkam ir socialinių partnerių bendradarbiavimo principu grindžiamam ne teisminiam darbo ginčų dėl teisės sprendimui, kurio metu siekiama, be kita ko, kad ginčo šalys nepatirtų nebūtinų finansinių praradimų, kaip antai išlaidų advokatų paslaugoms“ ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025-10-23 nutarimas Nr. KT54-N11/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).